Metaforinės asociatyvinės kortelės „Iš praeities skrynios“

RINKINĮ SUDARO: 64 kortelės su paveikslėliais ir 32 kortelės su žodžiais.

AUTORIAI: dailininkė N. Chakvetadze; psichologės G. Kac ir E. Muchamatulina.

Metaforinės asociatyvinės kortelės vaikų išgyvenimų tyrinėjimui

Su instrukcija lietuvių k.

45

Rinkinyje rasite metaforinės asociatyvinės korteles su gruzinų menininkės Nino Chakvetadze paveikslų reprodukcijomis bei korteles su žodžiais ar frazėmis. O kartu tai – praktinis psichologinis įrankis, dar vadinamas metaforinėmis asociatyvinėmis kortelėmis ar psichologinėmis kortomis.

Tokios kortelės gali būti naudojamos konsultacijų, psichoterapijos, koučingo, grupinio ar individualaus darbo su vaikais bei suaugusiais metu.

Nepaisant to, kad šio rinkinio pavadinime yra žodžiai „Vaikystės išgyvenimai“, šios metaforinės asociatyvinės kortelės pirmiausia skirtos darbui su suaugusiaisiais. Rinkinys yra kaip pagalbinė priemonė visiems – tiek psichologams, tiek jų klientams pasikalbėti apie vaikystę, pažadinti atmintyje jos vaizdus, netgi pajusti tuo metu vyravusius kvapus ir garsus. Būtų tiesiog banalu diskutuoti apie tokio pokalbio svarbą – pokalbį apie stiprybių ir silpnumo atsiradimo ištakas, apie tai, kokie idealai ir problemų sprendimo būdai buvo įsisavinami su motinos pienu, tėvo auklėjimo rezultatai. Apie tai, kas padėjo, palaikė ir padeda iki šiol, kas praeityje stabdė drąsias svajones, žlugdė šviesias fantazijas ir iki šių dienų trukdo bei stabdo savirealizacijos kelyje.

Ne veltui vaikystės prisiminimai yra dažnai aprašomi knygose. Štai anot detektyvų autorės Agathos Christie, ji troško „panerti rankas“ į savo vaikystę ir „iš ten ištraukti saują prisiminimų“. Reikia tikėtis, jog šių metaforinių asociatyvinių kortelių dėka jums lengvai pavyks „panerti rankas“ į vaikystės įspūdžius ir, nubraukus dulkių sluoksnius nuo atminties, susitikti su įdomiu ir pačiu svarbiausiu žmogumi – savimi.

Prieš kuriant šį kortelių rinkinį, buvo svarstoma, kokie vaizdiniai galėtų tapti „mygtuku“, „įjungiančiu“ prisiminimų procesą. Pamačius dailininkės Nino Chakvetadze paveikslų personažus, tapo aišku: „Štai jie!“ Vaikystės pasaulis, kokį jį mato ši gruzinų menininkė, yra originalus, o tuo pačiu ir universalus. Jos paveikslų turinys žadina pačius įvairiausius jausmus: nuo elegiškai šiltų iki skausmingai liūdnų ir jaudinančių. Žvelgdamas į Nino paveikslus pasineri į beribių vaikiškų džiaugsmų, rūpestingų močiutės rankų, tamsaus žiemos vakaro pasaulį… Į pasaulį, tuo pačiu metu kupiną ir stebuklų, ir pavojaus laukimo, drąsos tyrinėti pasaulį ir baimės dėl jo galybės, meilės ir pavydo, prisirišimų ir nuoskaudų… Kaip ir į gilesnę jausmų gelmę, iš kurios vėliau nuolat semiamės visą likusį gyvenimą.

Vaikystės praeities skrynioje kiekvienas iš mūsų gali atrasti daugybę mielų, o gal ir skaudžių prisiminimų. Šiose kortelėse kiekvienas atras savo vaikystę, jaudinančią ir galinčią prakalbėti metaforų, asociacijų pagalba. Tačiau kiekvienas žmogus šiose metaforinėse kortelėse tai pamato skirtingai: kažkas lengvai atranda save Nino piešiniuose, o kažkam atrodo, kad jie yra monotoniški, netgi slegiantys. Kai kurie mano, kad šiose kortelėse trūksta kažko svarbaus, to, kas buvo jų pačių nepakartojamos vaikystės esmė. Ir tai visai nereiškia, kad tokiais atvejais kortelės „neveikia“. Jei žmogus kortelėse neranda to, ko konkrečiai jam reikia, tai jau yra priežastis kalbėtis. Tuomet padėtų tokie klausimai: „Ko konkrečiai trūksta? Kas turėtų būti pavaizduota jūsų vaikystės kortelėje? Ką joje nupieštumėte?“ Taip pat galima pasiūlyti peržiūrėti daugiau kortelių ir jas pakomentuoti, siejant vaizduojamą situaciją su savimi: „O kaip atsitiko jums? Kuo papildytumėte šį kortelės piešinį, o ko atsisakytumėte?“ Ir tokiu kortelių nagrinėjimo metu jau vyksta pokalbis apie to žmogaus vaikystę, jis jau pasakoja sau ir jums apie save, nors ir neigdamas tai, ką mato kortelėse.

Esame tikri, jog vaikų kalbos nepamiršusi, šilta ir draugiška, susimąsčiusi ir nebijanti nusimesti apsauginių suaugusiųjų „šarvų“, Nino Chakvetadzė paims jus už rankos ir jums nebus baisu vėl tapti mažu vaiku bei pažvelgti į save iš šalies, o kartu atrasti sau kažką itin svarbaus. Prasmingos kelionės!

METAFORINĖS ASOCIATYVINĖS KORTELĖS PRAKTIŠKAI

Pratimas „Vaikystės albumas“

Pasirinkite tas metaforines asociatyvines korteles, kurios labiausiai primena jūsų vaikystę ir pasistenkite jas sudėlioti chronologine tvarka. Psichologas ar kitas grupės narys (jei tai yra grupinis užsiėmimas) gali jums užduoti klausimus, kylančius žiūrint į jūsų pasirinktas ir išdėliotas korteles. Nuspręskite, į kuriuos klausimus norite atsakyti, o į kuriuos – ne. Atkreipkite dėmesį į kuriuos klausimus nenorite griežtai atsakyti. Tačiau bent jau į vieną ar kelis klausimus reikėtų atsakyti…

Dažniausiai yra dėliojamas toks albumas, kokį žmogus yra pasiruošęs ir nori rodyti aplinkiniams. Greičiausiai šiame albume bus paveikslėliai su džiaugsmingais, laimingais vaizdais, kuo žmogus didžiuojasi, kas pasauliui atspindi jo sėkmę (taip, kaip tai suprantama), t.y. tai, ką galima vadinti tiesiog parodomaisiais vaizdais.

Todėl galima užduoti klausimus, kurie verstų susimąstyti apie tikrąjį vaikystės vaizdą net ir neįvardinant garsiai atsakymų: „ko nėra tarp šių „nuotraukų“?“, „kokias šio albumo „nuotraukas“ norėtumėte paslėpti nuo mūsų?“, „kur tokias „nuotraukas“ norėtumėte dėti, ką su jomis darytumėte?“. Tam tikra prasme klausimai – jų turinys, pakreipimas tam tikra linkme ir susiejimas su tam tikru gyvenimo tarpsniu – yra grįžtamasis ryšys, atspindintis kitų žmonių požiūrį į žmogaus, dėliojančio savo vaikystės albumą ir apie jį pasakojančio, gyvenimo kelią.

Daugiau pratimų su metaforinėmis asociatyvinėmis kortelėmis: https://metaforineskorteles.lt/category/mak-praktiskai/