Įrašas iš renginių ciklo „POKALBIAI APIE METAFORINES ASOCIATYVINES KORTELES”.
Šių pokalbių tikslas – plėsti tyrinėjimų lauką, gilinti supratimą apie metaforines asociatyvines korteles, ieškoti kortelių sąsajų su kitomis gyvenimo sritimis. Į pokalbius kviečiame skirtingų sričių profesionalus. Šį kartą kviečiame Jus į pokalbį, kurio metu kalbame apie upę ir jos dalis – aukštupį, vidurupį ir žemupį – bei žmogaus gyvenimą. Kas galbūt tarp upės dalių ir žmogaus gyvenimo yra panašaus, o kas – skirtingo? Pasak Lauros Laurušaitės, („Šiaurės Atėnai”) „upė yra linijinė tėkmė, (…) žyminti ir žmogaus gyvenimo, laiko tiesę, kuri plukdo atmintį, patirtis iš vaikystės.” Kiekviena upė prasideda aukštupyje, kur ją maitina šaltiniai. Šioje vietoje upė apsisprendžia į kurią pusę tekės. Vidurupyje upė įgauna savo galią ir jėgą – čia jos srovė yra stipriausia, jos vandenys yra prisotinti įvairiomis medžiagomis. Žemupyje upė atiduoda tai, ką sukaupė savo visos kelionės metu skildama į daug mažų atšakų, kurdama naujas žemes prieš įsiliedama į didesnį vandens telkinį. Šio pokalbio metu aptariame:
- Metaforines asociatyvines korteles “Upė” – kuo šios kortelės yra ypatingos?
- Upės dalis – aukštupį, vidurupį ir žemupį. Kuo kiekviena upės dalis pasižymi, kokios yra būdingos savybės?
- Kas yra bendro, o kas – skirtingo tarp upės ir žmogaus gyvenimo?
Pokalbio metu į šiuos ir kitus klausimus atsakymų ieškome mes:
Eglė Lisauskaitė, ICF koučingo specialistė, lektorė, sertifikuota metaforinių asociatyvinių kortelių praktikė, patirtinių mokymų vedančioji.
Giedrė Godienė, kraštovaizdžio geografė, Vilniaus universiteto Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros dėstytoja, fizinių mokslų daktarė.