Tinka naudoti:
- specialistams (psichologams, psichiatrams, socialiniams darbuotojams, pedagogams, ikimokyklinių įstaigų darbuotojams ar kt.);
- namuose su šeima, draugais.
„Idėja kilo pamačius seną mažą knygelę – Randy La Chapelle’s „Demonai“ (angl. „Demons“, 1975). Knygelė žaismingai kviečia susipažinti su savais demonais (lietuvių kalba šis žodis kai kuriems skamba bauginamai, tad įtraukiau ir kitus atitikmenis – dvasios, būsenos). Tekste vartodama žodį „demonai“ mintyse turėsiu, kad tai tam tikra būsena, tarsi apsėdimas – stipri vidinė žmogaus srovė, nunešanti visai ne ten, kur nori pats žmogus. Tai kažkas, ko savyje nenorime. Kas nepatinka ar net kelia įniršį. Ko norėtume, kad nebūtų, dingtų. Demonai.
Iš psichoterapijos pusės, į demonus galime pažiūrėti kaip į mūsų pačių „vidines dalis“. Dėl tam tikrų priežasčių – tikrai ne be reikalo – jos atsirado, susiformavo mūsų gyvenime. Kartais jos tarsi laukiniai žvėrys – netikėtai išlenda, siautėja, pridirba kažko, o mes liekame tarsi bejėgiai, nepatenkinti savimi, pikti…
Gal nedaug turime įtakos ir galios jas valdyti. Bet visuomet galime pasirinkti, ką su jomis daryti, kaip elgtis. Galima ilgai daužyti galvą į sieną, užsispyrus pykti ir norėti, kad demonas dingtų. Galima ignoruoti, nekreipti dėmesio ir įprasti taip gyventi – jis atlekia, pašėlioja, vėl išbėga. Galima mėginti jį pažinti, užmegzti kontaktą ir galbūt prisijaukinti. Ir galbūt tas atstumtasis demonas, jausdamasis labiau priimamas, irgi taps malonesnis ir ramesnis.
Galų gale – jeigu tai mūsų pačių „dalys“,– kovodami su jomis eikvojame begalę vidinės energijos. Ar neverta paieškoti kito būdo, kitokio santykio nei karas?..
Demonai nedrąsūs. Jeigu jaučia, kad kas nors labai griežtas ir kritiškas, – mėgins slėptis. Bet drauge jie patys trokšta būti pamatyti, pažinti, išgirsti… Dažnai jų istorija nelengva, jie irgi būna įskaudinti. Ir tikrai neskuba iškart pasirodyti ir pasipasakoti. Jiems reikia jaustis saugiai, kad galėtų kalbėti. Kaip ir mums, žmonėms. Tad jeigu turite kritiškumo demoną, pamėginkite paprašyti, kad kurį laiką jis pailsėtų ir leistų Jums susipažinti su kitais…“ (psichologė-psichoterapeutė A. Pundzevičienė)
Kortelių dydis – 95×140 mm. Supakuotos maišelyje, kuriame patogu laikyti korteles.
METAFORINĖS ASOCIATYVINĖS KORTELĖS PRAKTIŠKAI
- pasiūlykite klientui peržiūrėti visus demonus, susipažinti ir išsirinkti jam pažįstamus. Tegu papasakoja apie juos. Galima prašyti užmegzti dialogą: ko nors paklausti demono, pamėginti pabūti tuo demonu, jo balsu papasakoti apie save (kaip gyvena, kaip jaučiasi, ko norėtų, ko bijo, kokia jo istorija ir pan.);
- pasiūlykite išrinkti patį nemėgstamiausią demoną. Kodėl jis toks nepriimtinas? Kuo trukdo gyvenime? Kaip ir kada jis atsirado? Ko siekia? Ar galima būtų jam už kažką padėkoti? – įvairiais klausimais pasistengti kuo geriau pažinti tą demoną. Galima pasiūlyti nupiešti jam aplinką: kur jis gyventų, kas būtų aplink ir pan.;
- pasiūlykite išrinkti 3 demonus: vieną savo praeičiai (kokį demoną pažinojau); antrą dabarčiai (su kuo tenka susidurti dabar); trečią galvojant apie ateitį (koks demonas labiausiai trikdytų, būtų nepažįstamas, su kokiu niekad neteko susidurti).
- ar yra demonų, kurių savybių reikėtų gyvenime, trūktų? Kiekvienas jų, jeigu netampa per didelis, gali būti naudingas, kažko išmokyti. Kuriuos būtų galima pasirinkti kaip „patarėjus“ ar „pagalbininkus“?
- koks demonas atrodo pats nesuprantamiausias? Labiausiai nuskriaustas? Sunkiausiai įveikiamas? Stipriausias?
- pažiūrėjus korteles, galima pasisemti idėjų – ir nupiešti ar nulipdyti savo demoną. Suteikti jam vardą. Sukurti ir papasakoti istoriją.
