Egzistuoja dvi pagrindinės darbo su kortelėmis strategijos. Klientas gali rinktis korteles:
*Laisvai, iš atverstų kortelių;
*Nežiūrėdamas, spėdamas, kada kortelės yra užverstos ir žmogus nemato, kas yra kortelėse pavaizduota.
Darbas su atverstomis kortelėmis yra saugesnis, leidžia klientui kontroliuoti situaciją ir sumažina pavojaus jausmą. Todėl darbo pradžioje yra prasminga rinktis būtent šią strategiją, pamažu kuriant saugumo, pasitikėjimo ir atsipalaidavimo atmosferą.
Rinkdamiesi iš užverstų kortelių, žmonės tikisi „likimo rankos“, „žinutės iš aukščiau“ ir pan. Ir daugumą tai traukia, vilioja dėl kuriamos intrigos, skatina smalsumą, suteikia darbui žaidimo atspalvį.
Galya Kac: bet kokia patirtis dirbant su kortelėmis, ypatingai renkantis iš užverstų kortelių, jaudina. Ir tai yra malonus jaudulys.
Be to, kai žmogus yra priverstas dirbti su „atsitiktinai“ jam pateikta medžiaga, jis save tyrinėja giliau, ieško atsakymų į sudėtingesnius klausimus. Todėl, jei jaučiate, kad jūsų klientai yra pakankamai atsparūs, savimi pasitikintys, jei jie nėra „aštrioje“ kritinėje būsenoje, galima pasiūlyti dirbti su užverstomis kortelėmis jau pačioje darbo pradžioje.
Darbo su atverstomis kortelėmis pvz.
Padėję atverstas (paveiksliukais į viršų) korteles pasiūlykite klientui arba grupei sukurti savo „vizitinę kortelę“ ir ją pristatyti visai grupei.
Darbo su užverstomis kortelėmis pvz.
Kortelės yra išdėliojamos priešais klientą ar grupę užverstos, paveikslėliais į apačią. Klientas nežiūrėdamas išsitraukia kortelę ir pasakoja apie ją, pastebėdamas panašumus tarp savęs ir kortelėje esančio vaizdo. Pvz., „Kaip ir šis šuo, aš esu labai ištikima“. Arba „Aš esu tokia pat, kaip ir šis langas – atvira ir puošni (arba priešingai, aklinai uždarytomis langinėmis)“.
Grupėje visi iš eilės atlieka šią užduotį. Jei grupės nariai priklauso kokiai nors socialinei grupei (pvz., kartu dirba) arba turi bendrą tikslą (mokosi konfliktų sprendimų būdų), galima formuoti tokią užduotį: pristatyti save visiems grupėje esantiems žmonėms bendrame kontekste.
Pvz.: „Papasakokite, kas bendro tarp kortelės ir jūsų darbo aplinkoje?” – „Darbe aš piktas, kaip ši gyvatė“.
Arba „Kas bendro tarp to, kas yra čia pavaizduota, ir jūsų? Kokiu jūs esate konflikte?“ – „Kortelėje matau greitkelį, o aš konflikte esu toks pat – užsispyręs ir ūmus“.
Ir visiškai nesvarbu, jei kliento apibūdinami vaizdiniai atrodo keistai – svarbiausia, jog klientas pats kalba apie save.
(ištrauka iš G. Kac, E. Muchamatulinos knygos „Metaforinės kortelės. Psichologo vadovas“, vertė Eglė Lisauskaitė)