Išgirdę terminą biblioterapija žmonės kartais klausia, ar tai apie Bibliją? Ne, sakau, tai apie biblioteką. Pats žodis biblion, reiškiantis knygą, popierių, papiruso ritinį mus per lotynus pasiekė iš graikų kalbos, o ten, spėjama, atkeliavo iš egiptiečių. Kas yra biblioterapija? Paprasčiausias ir labiausiai paplitęs aiškinimas, kad tai – gydymas skaitymu: poezija, pasakomis, grožine, filosofine literatūra ir pan. Tuo, kas susiję su žodžiu. Esate girdėję apie Šecherezadą, kuri sultono depresiją dėl mylimos žmonos netekties gydė sekdama jam pasakas? O, pasak istorikų, prie faraono Ramzio Didžiojo knygų saugyklos jau prieš 3000 metų kabėjo lentelė su užrašu – „Vaistas dvasiai“. Pitagoras pats gydėsi ir gydė kitus eilėraščiais, o Stefanas Zweigas knygą vadino „gydomuoju ramybės lašu išvargintiems šurmulio ir širdies kančių“.
Terminas biblioterapija pirmą kartą buvo pavartotas 1916 m. straipsnyje „Knygų ligoninė“, o nuo 1941 m. jau jis oficialiai fiksuojamas medicinos žodyne kaip „nervų ligų gydymas knygų skaitymu“. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad meno terapijos negydo. Negali tikėtis, kad parašęs eilėraštį išsigydysi savo neurozes. Tačiau, kaip ir kiekvienas projekcinis metodas – dailės terapija, metaforinės asociatyvinės kortelės ar pan. – biblioterapija ne tik gali gerokai palengvinti patologines žmogaus būkles, bet ir yra labai naudinga savęs pažinimui, savo asmenybės tobulinimui.
Sekant kortelių vaizdais kuriamos istorijos, išliejami jausmai virsta pasakojimais, eilėraščiais, įžvalgomis. Biblioterapija yra poveikio menų metodas, todėl kaip skaitymas ji gali veikti žmogaus psichiką, ir per ją – ir fizinę būklę. Terapinis skaitymas nuo šiaip skaitymo skiriasi. Biblioterapinės praktikos gali užpildyti žmogaus mąstymo spragas, gali padėti formuotis jausmams, suvokti savo poreikius, stimuliuoti svajones ir teigiamus polinkius, auginti asmenybę per malonumą, per pasitikėjimą savimi.
Mokymus veda:
NERINGA LAŠIENĖ – filologė, pasakotoja ir klausytoja, „Pašnekesių ateljė“ įkūrėja, Lietuvos biblioterapijos ir Rytų Europos egzistencinės terapijos asociacijų narė. Metaforinių asociatyvinių kortelių subtilybių mokėsi pas OH kortų sumanytoją ir leidėją, OH Cards Institute įkūrėją Moritz’ą Egetmeyer’į, taip pat lietuvių, rusų, baltarusių, ukrainiečių, prancūzų specialistus, o biblioterapijos metodų – pas lietuvių, britų, amerikiečių, suomių, vengrų biblioterapeutus.
Daugiau informacijos apie lektorius: https://metaforineskorteles.lt/seminarai/lektoriai/
SUSIDOMĖJOTE? SUSISIEKIME!
Eglė Lisauskaitė
tel. 8 686 60092, el.p egle.lisauskaite@gmail.com
